Muziejus
Toshiba T100X Dynapad
1993 metais „Toshiba“ buvo pradėjusi gaminti „T100X Dynapad“ modelio kompiuterius. Tai buvo rašiklio technologija pagrįstas kompiuteris, kurio greitis – 25 MHz. Kompiuteris neturėjo diskų įrenginio, bet jį buvo galima nusipirkti atskirai. Panašiai kaip ir dauguma modernių „Tablet PC“ kompiuterių, „T100X Dynapad“ neturėjo klaviatūros, o vietoj pelės buvo naudojama rašomoji plunksna, bet tiek klaviatūrą, tiek pelę buvo galima prijungti. Kompiuteris taip pat turėjo du „Type II PCMCIA“ lizdus, nors jų veikimas buvo sudėtingas, bei lygiagrečios jungties adapterį. 9,5 colių įstrižainės ekranas turėjo lietimui jautrią LCD technologiją, šešiolika pilkos spalvos atspalvių.
„T100X Dynapad“ dažniausai būdavo naudojamas su operacine sistema „Windows 3.1“ ir turėjo „Microsoft Pen Services Windows 3.x“ tipo sistemą, reikalingą rašomajai plunksnai funkcionuoti kaip pelei.
Kompiuteris svėrė maždaug 3,3 svarus. Lyginant su „notebook“ kompiuteriais, kurie svėrė bent jau 8 svarus, jis buvo labai lengvas.
——————————————————————————————————————–
BRD
Manoma, kad „BRD“ sistemos buvo pirmosios asmeninių finansų sistemos. Jos pasižymėjo didžiuliu atminties saugojimo disku bei „Teletype“ arba sumania „Olivetti“ spausdinimo mašina, leidžiančia įvesti bei atspausdinti duomenis. Buvo randamos trys „BRD“ sistemos versijos:
„Small Fry“ – tai mažiausia sistema. Ji duomenų saugojimui naudojo juostinius įtaisus;
Didesnės talpos versijos – „Dolphin“ ir „Purpoise“. Abi jos turėjo dvigubus 8″ lanksčiuosius diskelius.
1975 metais šios sistemos buvo parduodamos kompiuteriams, primenantiems rašomąsias mašinėles. Sistemos „Olivetti A5“ bei „Olivetti P603“ buvo dažniausiai parduodamos mažiems miestams, siekiantiems daryti vandens apskaitą. Taip pat jos buvo parduodamos ir buhalteriams. „A5“ sistema buvo labiau mechaninė nei elektroninė. Ji buvo tokia bloga, kad kompanija „BRD“ sukūrė kompiuterį, kuris naudodamas „Diablo“ terminalo spausdintuvą bei jų diskus, kopijavo „A5“. Kai kurie žmonės šias sistemas naudojo net iki 1980-ųjų metų. „P603“ buvo patikimesnė sistema, kuri nekėlė tiek daug problemų.
——————————————————————————————————————–
Kompiuterių vystymasis II („ENIAC“ ir „BINAC“)
Kompiuteris „ENIAC“ buvo sumontuotas Merilendo valstijoje, Aberdyno bandymų poligone („Aberdeen Proving Grounds“). Jis svėrė beveik 30 tonų ir užėmė 15 tūkstančių kvadratinių pėdų ploto. „ENIAC“ sudarė daugiau nei 19 000 lempų ir per sekundę jis galėjo atlikti 5 000 sudėties veiksmų. Turbūt nenuostabu, jog šio kompiuterio veikimas buvo labai nuobodus: operatoriai turėjo suprogramuoti norimas operacijas bei įvedinėti skaičius, naudojamus skaičiavimuose. Lyginant su šiuolaikiniais kompiuteriais, „ENIAC“ buvo lėtas, tačiau tuo metu jis buvo net 60 kartų greitesnis už mechaninę diferencialinę sistemą. 1949 – 1952 metų laikotarpiu šis kompiuteris buvo pagrindinė priemonė, atliekanti visus JAV armijos ir oro pajėgų skaičiavimus. 1946 m. „ENIAC“ buvo nugabentas į Balistinių tyrimų laboratoriją (BRL – „Ballistics Research Laboratory“). Šioje laboratorijoje buvo saugomi ir kiti labai galingi kompiuteriai, pakeitę „ENIAC“: „EDVAC“ bei „ORDVAC“. 1958 – 1959 metais „BRL“ nusprendė sukurti labai galingą mokslinį kompiuterį „BRLESC“ („BRL Electronic Scientific Computer“). Šis kompiuteris buvo labai brangus ir galingas, tačiau jame vis dar buvo naudojamos lempos.
„BINAC“ – tai specialiosios paskirties kompiuteris, kurį sukūrė „Eckert & Mauchly“ komanda. Buvo įgyvendinti keturi labai svarbūs pasiekimai: buvo naudojamos serijos, tai buvo pirmasis viduje užprogramuojamas kompiuteris, jame buvo naudojama magnetinė juosta ir kietieji elementai. Vidinis programavimas leido atsisakyti ilgai trunkančių ir nuobodžių užduočių. Kompiuteryje buvo naudojamos tik mažos magnetinių juostų ritės. Tai buvo sudėtingų įvedimo ir saugojimo sistemų pirmtakas. Kompiuterio „BINAC“ atliekamų operacijų greitį sąlygojo pradėti naudoti kristalų diodai, jie leido sumažinti dydį, energijos poreikį bei kainą. Šiame kompiuteryje buvo naudojama „gyvsidabrio atmintis“ („mercury tank memory“). Ši sistema veikia labai paprastai: elektroniniai impulsai gali būti transformuoti į garso impulsus. Vadinasi, informacija cirkuliuoja rezervuare.
——————————————————————————————————————–
Robie
Mašina „Kaypro Robie“ buvo pristatyta 1984 metais Las Vegase vykusioje parodoje „Comdex“. Tai buvo pirmoji nenešiojama „Kaypro“ mašina. Jos dizainas buvo labai neįprastas. Pagrindinis šios mašinos bruožas buvo tai, jog ji turėjo du 2,6 Mb lanksčiųjų diskelių diskasukius. Be to, pagrindinė plokštė buvo tokia pati kaip ir „Kaypro 4“ prietaise. Taip pat buvo 300 bodų modemas, prasta grafika ir realaus laiko laikrodis.
Michael Robinson prisimena, kad didžiausias šios mašinos trūkumas buvo labai pažangūs didelio tankio diskeliai. Jie naudojo labai daug iš anksto suformatuotų diskelių vietos. Pramoninį šio prietaiso dizainą sukūrė Janice Kay. Ši architektė sukūrė ir kompanijos „Kaypro“ fojė. Dave Damanski pasakoja, kad šią mašiną buvo galima laisvai nusipirkti. Ji buvo pardavinėjama parduotuvėje „Matrix Computers“. Prietaisas „Robie“ pratęsė procesorių „Z80“ šeimą. Manoma, kad šis kompiuteris turėjo 5 MB kietąjį diską. Tuo tarpu Allen Cobb prisimena, kad ši mašina turėjo du 5,25 colių diskasukius. Vienintelis šio prietaiso garsas – tai klaviatūros pypsėjimas. Šios mašinos pardavimai nebuvo dideli.
——————————————————————————————————————–
SHARP MZ 2500
MZ 2200 pasekėjas. Charakteristikos, o ypač grafikos charakteristikos, pribloškiančios. Tai vienas iš geriausių MZ serijos kompiuterių.
Pavadinimas: MZ 2500
Gamintojas: Sharp
Tipas: Profesionalus kompiuteris
Kilmės šalis: Japonija
Išleidimo metai: 1985
CPU: Zilog Z80 B
RAM: 128 KB (iki 256 KB)
Operacinė sistema: P-CP/M
——————————————————————————————————————–
Casio PB-1000
Casio PB-1000“ buvo originalus, gerai suprojektuotas ir galingas kišeninis kompiuteris. Jo standartinės QWERTY klaviatūros viršuje buvo eilė jautrių mygtukų, leidžiančių greitai atlikti mokslinius skaičiavimus, patekti į meniu bei redaguoti tekstą. 4 linijų LCD ekranas turėjo 16 jautrių vietų. Kompiuteris galėjo būti programuojamas „Basic“ ar „Assembly“ kalbomis. „C61 Basic“ interpretatorius, kurį sukūrė Japonijos kompanija „Industrial Standard BASIC“, turėjo įmontuotas matematines, trigonometrines ir statistines funkcijas. „Assembly“ programos turėjo būti įvedamos naudojant įdiegtą redaktorių, o tada jos buvo sukompiliuojamos. Vartotojo vadove nepateikiama daug informacijos apie centrinį procesorių.
Šiame kompiuteryje buvo naudojamas „Hitachi HDS61700“ procesorius. Jis apėmė nedidelį kiekį ROM ir RAM, atminties valdymą bei I/O schemą. Atmintis buvo valdoma kaip virtualus diskas. Keletas „Basic“ ir „Assembly“ programų bei „ASCII“ tekstas galėjo būti saugomas kartu RAM srityje. Kompiuterį „PB-1000“ pakeitė „PB-2000“, kuris turėjo išskirtinę funkciją – buvo galima programuoti „ANSI C“ kalba.
——————————————————————————————————————–
Wicat 150
Kompiuteris „Wicat“ – tai 5 žodžių trumpinys: „World Institute for Computer Aided Training“. Tai vienas pirmųjų kompiuterių (greičiausiai, pirmasis kompiuteris), kuriame naudojamas procesorius „Motorola MC68000“. Šis kompiuteris paremtas kortele. Pagrindinė plokštė tik „įkurdina“ procesorių, programuojamąją skaitomąją atmintį (PROM) bei labai greitą atsargos atmintį. Kompiuteriui „Wicat“ buvo sukurta daug kortelių. Kiekviena jų turėjo savo procesorių. Manoma, kad buvo dvi šio kompiuterio versijos: vienoje jų buvo įmontuotas viengubas diskasukis, o kitoje – dvigubas. Kai kurie šio kompiuterio vienetai buvo parduodami ir Australijoje bei Singapūre.
Mark Sullivan pateikia daugiau informacijos apie šį kompiuterį. Jo tvirtinimu, buvo išleista daug šio kompiuterio modelių. „150“ – tai pats mažiausias modelis, kurį netrukus pakeitė modelis „1250“ (12,5 MHz 68000). Iš pradžių ši mašina buvo skirta kompiuterizuotam mokymui, joje buvo ir spalvota grafikos sistema. Taip pat buvo audio subsistema, pavadinta „Hydra“ – ji turėjo 30 nepriklausomų kabelių. Manoma, kad net 16 studentų turėjo savo audio kanalus ir tai buvo „CBT“ sistemos dalis. „Hydra“ klaviatūros, monitoriai ir audio kanalai turėjo neįprastas laidų sistemas. Jie buvo paremti 7 ar 8 vienetais.
Patentuota operacinė sistema buvo fantastiška. Ji priminė „Unix“, tačiau buvo geriau integruota. Operacinės sistemos teksto redaktorius apėmė visas funkcijas, jį galima prilyginti šiandieniniam „JOE“. Jis turėjo savo virtualią atmintį, todėl buvo galima redaguoti daug didesnius failus. Kompiuteris „Wicat“ turėjo savo „Ethernet“ tinklą. Vartotojas galėjo pasiekti diske esančius failus bei iš toli vykdyti tam tikras procedūras. 80 – ųjų metų viduryje Lionel Singer kompanija pritaikė šiam kompiuteriui „Pick“ operacinę sistemą. 1983 metais kai kurie kompiuteriai buvo parduoti Naujosios Zelandijos ligoninei, kadangi jie palatose plėtojo pacientų stebėjimo sistemą.
——————————————————————————————————————–
GridCase
Kompiuterio „GridCase“ dydis buvo toks pat, kaip ir „Compass“ modelio. Jis pasižymėjo tvirta dėže, tačiau šio kompiuterio gamintojai atsisakė brangaus ir daug energijos eikvojančio elektroliuminescencinio ekrano. „GridCase“ seriją sudarė keturi modeliai. „GridCase I“ turėjo paprastą LCD ekraną, „GridCase II“ – patobulintą LCD ekraną, kuriame vaizdą galėjo matyti daugiau nei vienas asmuo, „GridCase III“ pasižymėjo aukštos kokybės plazminiu ekranu, o „GridCase IV“ kompiuteryje buvo naudojamas didelis, geltonas, elektroliuminescencinis ekranas.
Klaviatūra buvo tokia pati, kaip ir kompanijos „IBM“ kompiuteryje „PCjr“ – nelabai patogi. Buvo naudojami du energijos moduliai, įkraunama baterija ir AC transformatorius. Abu moduliai buvo vienodo dydžio. Baterijos veikimo trukmė – 4-5 valandos LCD ekraną turintiems modeliams bei 1 valanda plazminiam modeliui. Šiuose kompiuteriuose buvo galima naudoti keletą periferinių įrenginių, bazinę baterijos įkrovimo stotį ir energijos šaltinį, 5,25 ir 3,5 colių lanksčiųjų diskelių diskasukius ir 10 MB kietąjį diską.
Kai kurios sistemos buvo skirtos kariniams tikslams, jose buvo įmontuotas kietasis diskas. Virš kietojo disko buvo įmontuotas didelis ir storas „X“. Jo paskirtis – parodyti vartotojui, kur šauti, jei atsirastų pavojus šiam kompiuteriui patekti į priešų rankas. „GRiD Defence Systems“ kūrė nešiojamuosius kompiuterius, naudojamus 1986 metais kurtame filme „Aliens“.
„GridCase“ sistemomis Prancūzijoje prekiavo kompanija „Sagem“. Buvo prieinami net keli modeliai: „MTP16“, „MTP32“ ir „MTP1550“. „MTP32“ modelis turėjo plazminį ekraną, įmontuotą kietąjį diską, jame buvo „386“ centrinis procesorius. Jį galima prilyginti kompiuteriui „GridCase III“. „MTP1550“ modelis turėjo LCD ekraną. Klaviatūros apačioje buvo juosta, kuri atliko pelės funkciją. Šios sistemos buvo labai tvirtos ir dažniausiai naudojamos karinėms programoms.
——————————————————————————————————————–
Mark-8
„Mark-8“ buvo Intel 8008 / 256 RAM atmintimi paremta sistema, neturinti ROM monitoriaus, elektros energijos tiekimo, klaviatūros, vaizdo ir atsarginių kopijų sąsajos. Dėl šios priežasties vartotojas turėjo įvesti programos instrukcijas kiekvieną kartą, kai tik įjungdavo sistemą. Norėdamas sumontuoti šį kompiuterį, namų kompiuterių fanatikas turėjo pirmiausia nusipirkti 48 puslapių instrukciją, parašytą sistemos kūrėjo Jon Titus, dirbusio kompanijoje „Radio Electronics“. Instrukcija kainavo 5,50 dolerius. Vėliau reikėjo užsisakyti plokštę iš Niu Džersyje esančios kompanijos „Englewood“, kainuojančią 47,50 dolerius. Galiausiai reikėjo įvairių kitų komponentų, įskaitant 250 dolerių kainuojančio Intel 8008 procesoriaus. Instrukciją užsisakė maždaug 7 500 namų kompiuterių fanatikų, o 400 – ir pagrindinę plokštę. Tik keletui jų pavyko paleisti sistemą, kadangi tam reikėjo daug laiko ir darbo.
LED ekranas turėjo 4 eiles po 8 šviesos diodus. Dvi viršutinės eilės rodė adresą ir procesoriaus ciklo būseną. Trečioji eilė rodė 8 bitų atminties duomenis, o ketvirtoji – 8 bitų vertę, gaunamą iš 0 lizdo. Didžioji dalis fanatikų, kurie bandė paleisti „Mark-8“, savo pastangas nutraukė pasirodžius pirmajai „Altair 8800“ versijai – tai pirmasis realus asmeninis namų kompiuteris.
——————————————————————————————————————–
YENO SC 3000
The Yeno SC-3000 yra tas pats kompiuteris kaip ir Sega SC-3000. Jis tiesiog buvo pervadintas YENO ir pardavinėjamas kai kuriose europos šalyse.
Pavadinimas: SC 3000
Gamintojas: Yeno
Tipas: Namų kompiuteris
Kilmės šalis: Korėja
Išleidimo metai: 1983
CPU: NEC D780C-1 (Z80A klonas)