„Linux“ distribucijos – kas tai?

Kiekvienas besidomintis atvirojo kodo naujovėmis ar pradėjęs naudoti nemokamą „Linux“ pagrindu veikiančią operacinę sistemą, tokią kaip „Ubuntu“ ar „Linux Mint“, anksčiau ar vėliau susiduria su klausimu – kas gi apskritai yra „Linux“ distribucija? Straipsnyje pabandysime trumpai atsakyti į šį klausimą. 

Bendru atveju „Linux“ distribucija – tai „Linux“ sistemos programinio branduolio (angl. kernel) pagrindu veikianti operacinė sistema su tam tikru jai būdingu nemokamų, dažniausiai atvirojo kodo programų (biuro programos, duomenų bazių sistemos, programavimo įrankiai, specializuotos programos ir t.t.) rinkiniu. Dėl atviro kodo prigimties, techninių, organizacinių ir filosofinių skirtumų tarp gamintojų ir vartotojų, egzistuoja didelė „Linux“ distribucijų įvairovė, skirtų superkompiuteriams, serveriams, mobiliesiems įrenginiams bei paprastiems namų vartotojams. 

Kiekvieną „Linux“ OS distribuciją sudaro programinių paketų rinkiniai. Paketą galima įsivaizduoti kaip tam tikrą distribucijos komponentą. Tai gali būti vaizdo ar garso kodavimo bibliotekos (pvz. libvorbis), šriftų rinkinys, video, muzikos, e-pašto ar biuro programos ir pan. Teoriškai, esant būtinybei, kiekvienas vartotojas ar kompanija gali susikurti sau patogiausią ir geriausiai poreikius atitinkančią „Linux“ distribuciją, tiesiog susirinkdami visus sau reikiamus komponentus (arba paketus) į vieną vietą. 

Šiuo metu suskaičiuojama apie 600 „Linux“ distribucijų, iš kurių apie 300 yra aktyviai kuriamos ir tobulinamos. Akcentuotina, kad „Linux“ distribucijų įvairovė – tai didelio „Linux“ tipo operacinių sistemų pritaikomumo ir lankstumo požymis. Tai jokiu būdu nereiškia, kad kiekvienai distribucijai reikia kurti atskirą programinę įrangą. Kadangi jas vienija vienas „Linux“ branduolys, praktiškai visais atvejais jūsų parašyta programinė įranga veiks bet kurioje kitoje „Linux“ distribucijoje. Daugumoje distribucijos gali būti skirstomos pagal šiuos kriterijus: 

Pagal vartotojų tipą: 

  • Verslui (Ubuntu, Fedora, RedHat, Mandriva)
  • Sistemų administratoriams (Debian, Slackware, RedHat, CentOS)
  • Namų vartotojams (Ubuntu, Kubuntu, LinuxMint, Fedora, openSuse)

Pagal pritaikymą techninei įrangai: 

  • Serveriai (Debian, RedHat, Ubuntu Server, Devil Linux)
  • Superkompiuteriai (ALT Linux)
  • Namų PC (Ubuntu, Linux Mint, Fedora, openSuse)
  • Nešiojami įrenginiai (Ubuntu netbook edition, Puppy Linux, Android)

Pagal naudojamą grafinę aplinką: 

  • Gnome (Ubuntu, LinuxMint)
  • KDE (Kubuntu, Fedora)
  • LXDE (Lubuntu, Knoppix, Fedora, Debian)
  • Be grafinės aplinkos

Pagal paskirtį: 

  • Edukacinė (Edubuntu)
  • Kompiuterinių žaidimų mėgėjams pritaikyta (SuperGamer)
  • Audio, video darbams (Ubuntu Studio)
  • Specializuotos sistemos pvz.: ugniasienės, tinklo skirstytuvai, kompiuterių klasteriai ir t.t. (Devil Linux)

Pagal komercinį palaikymą: 

  • Komerciškai palaikomos: Ubuntu (Canonical Ltd.), Android (Google), Fedora (RedHat) , MandrivaLinux (Mandriva), openSuse (Novell)
  • Bendruomenės palaikomos: Debian, Gentoo
  • Kitos, pavyzdžiui, vieno žmogaus palaikoma Slackware

1. „Ubuntu“ (http://www.ubuntu.com/)

„Ubuntu“ – nemokamai platinama „Linux“ operacinė sistema, geriausiai pritaikyta paprasto namų vartotojo asmeniniam kompiuteriui. Sistemos kūrėjai teikia profesionalią pagalbą bei turi didelę bendruomenę. „Ubuntu“ bendruomenė susibūrė vedama idėjų, iškeltų „Ubuntu“ manifeste, teigiančiame, kad programinė įranga turi būti nemokama, kad programos turi būti patogios žmonėms, pritaikytos jų gimtosioms kalboms ir kad vartotojai turi turėti laisvę įdiegiant ar išdiegiant savo programinę įrangą tada kada jiems to reikia. „Ubuntu“ yra senovinis afrikiečių žodis reiškiantis „žmoniškumas kitiems“. Vedina šių žodžių, ši „Linux“ distribucija pasauliui suteikia puikias galimybes naudotis nemokama, atviro kodo programine įranga. „Ubuntu“ remiama ir vystoma kompanijos „Canonical Ltd“.

2. Fedora (www.fedoraproject.org)„Fedora“ pojektas („Fedora Project“) – tai kompanijos „RedHat“ remiamas atviros programinės įrangos projektas. „Fedora“ projekto tikslas yra bendradarbiauti su „Linux“ bendruomene, siekiant sukurti pilną, bendro naudojimo operacinę sistemą, išimtinai naudojant tik atvirojo kodo programinę įrangą. Projekto vystymas vyksta viešąja forma, 2-3 kartus per metus išleidžiant stambesnius sistemos atnaujinimus. „RedHat“ inžinierių komanda intensyviai dalyvauja šios operacinės sistemos vystyme.

3. „Linux Mint“ (www.linuxmint.com)“Linux Mint“ – „Ubuntu“ pagrindu kuriama „Linux“ distribucija, kurios tikslas – užtikrinti, kad viskas operacinėje sistemoje funkcionuotų iš karto po įdiegimo, sklandžiai, be didesnių sutrikimų ar papildomos programinės įrangos diegimo. To siekiama sistemai automatiškai įdiegiant būtiniausius naršyklių įskiepius, video kodavimo tvarkykles, DVD grotuvus, „Java“ ir kitus komponentus. Sistema leidžia pilnai suasmeninti („personalizuoti“) darbalaukį (angl. desktop), meniu, pateikia keletą unikalių sistemos konfigūravimo įrankių bei suteikia interneto pagrindu veikiančią programinės įrangos paketų (angl. packages) diegimo sąsają. „Linux Mint“ yra suderinama su „Ubuntu“ programinės įrangos saugyklomis (angl. repositories).

4. „OpenSuse“ (www.opensuse.org)“OpenSUSE“ – kompanijos „Novell“ remiamas bendruomenės pagrindu tobulinamas projektas. Šis „Linux“ populiarinimo projektas – tai nemokama, pilnai naudojimui paruošta „Linux“ distribucija. „OpenSUSE“ projektas kelia tris pagrindinius tikslus: padaryti „OpenSUSE“ lengviausiai ir plačiausiai pasaulyje naudojama „Linux“ distribucija; didinti atviro kodo kūrėjų bendradarbiavimą siekiant, kad „OpenSUSE“ taptų patogiausia aplinka tiek naujiems, tiek patyrusiems „Linux“ vartotojams; labai supaprastinti ir palengvinti „Linux“ programinės įrangos kūrimą, kad „OpenSUSE“ taptų pagrindine „Linux“ programuotojų ir programinės įrangos gamintojų platforma.

5. „PCLinuxOS“ (www.pclinuxos.com)

„PCLinuxOS“ – tai vartotojui draugiška „Linux“ distribucija, pasižyminti geru grafinių, garso plokščių ir kitos aparatinės įrangos suderinamumu. Sistema pasižymi paprasta grafine diegimo aplinka bei pateikia daug populiarios programinės įrangos, skirtos paprastiems PC vartotojams. Į ją įeina naršyklių įskiepiai bei multimedijos tvarkyklės. Programinei įrangai valdyti sistemoje naudojama „Synaptic“ paketų tvarkyklė, kalboms nustatyti – „AddLocale“ programa, o „GetOpenOffice“ programa – biuro programoms diegti.

6. „Debian“ (www.debian.org)“Debian“ projektas yra individualių asmenų asociacija, siekianti bendro tikslo – sukurti nemokamą operacinę sistemą. Ši operacinė sistema yra vadinama „Debian GNU/Linux“ arba paprasčiausiai „Debian“. „Debian“ sistemose naudojamas „Linux“ branduolys (angl. kernel), ir ši sistema yra viena pirmųjų pasaulyje atsiradusių distribucijų. „Linux“ yra visiškai nemokama programinės įrangos dalis kurios kūrimą pradėjo Linus Torvalds (Suomija), o tolesnį vystymą įgyvendino tūkstančiai pasaulio programuotojų. Jos kūrėjai vadovaujasi principu, jog programinė įranga yra tai ko reikia žmonėms tam, kad jie galėtų kurti dokumentus, užsiimti verslu, žaisti žaidimus ar kurti naują programinę įrangą. Debian operacinė sistema pateikia daugiau negu 30000 nemokamos programinės įrangos paketų (patogiam ir paprastam diegimui paruoštos programinės įrangos). „Debian“ yra daugelio „Linux“ distribucijų („Ubuntu“, „Linux Mint“, „Xandros“ ir pan.) pagrindas. Visa tai galima įsivaizduoti kaip bokštą: pamatą sudaro „Linux“ branduolys; aukščiau yra pagrindiniai operacinės sistemos įrankiai; dar aukščiau yra visa vartotojo programinė įranga, o „Debian“ projektas visa tai apjungia, vienija ir užtikrina, kad viskas kartu darniai funkcionuotų.

7. „Mandriva“ (www.mandriva.com)“Mandriva Linux“ projektas pasaulio šviesą išvydo 1998 „Mandrake Linux“ pavadinimu, su tikslu padaryti „Linux“ kiekvienam lengvai prieinamą ir naudojamą. Tuo metu „Linux“ jau buvo gerai žinoma, kaip galinga ir stabili operacinė sistema, kurios valdymui reikėjo stiprių techninių žinių ir nuolatinio komandinės eilutės naudojimo. Kompanija „MandrakeSoft“ įžvelgė tokios sistemos išpopuliarėjimo galimybes – kad grafinės vartotojo aplinkos integracija ir įdiegtos grafinės valdymo priemonės leis „Linux“ paversti patogia paprastam vartotojui sistema. 2005-ųjų metų vasario mėnesį „MandrakeSoft“ susijungė su brazilų „Conectiva“, ko pasekoje Paryžiuje (Prancūzija) įsikūrė „Mandriva S.A.“. „Mandriva Linux“ – pagrindinis kompanijos produktas, užtikrinantis visą „Linux“ operacinės sistemos funkcionalumą ir stabilumą tiek paprastiems, tiek profesionaliems vartotojams, panaudojant lengvai valdomą ir patogią vartotojo sąsają.

7. „Sabayon“ (www.sabayonlinux.org)Iš „LiveDVD“ užsikraunanti „Sabayoun Linux“ yra „Gentoo“ pagrindu sukurta galinga operacinė sistema, kurią į kompiuterį galima įdiegti greičiau negu per penkias minutes. „Gentoo Linux“ – tai „Linux“ distribucija su „Portage“ programinės įrangos valdymo programa. „Sabayon Linux“ vartotojui pateikia visą eilę darbastalio aplinkų (KDE, GNOME, Xfce) ir atvirojo kodo programinės įrangos („Fluxbox“, „KOffice“, „OpenOffice.org“, „FreeNX“, „amaroK“, „Kaffeine“ ir kt.).

8. „Arch Linux“ (www.archlinux.org)“Arch Linux“ – ‘i686’ ir ‘x86_64’ platformoms optimizuota „Linux“ distribucija, skirta kompetetingiems „Linux“ vartotojams. Sistema naudoja „pacman“ paketų valdymo įrankį. „Arch Linux“ gali būti įdiegtas tiek iš CD disko, tiek iš FTP serverio. „Arch Linux“ integruota programinės įrangos paketų kūrimo sistema „Arch Build Systems“ (ABS) leidžia programuotojams lengvai sukurti naujus programinės įrangos paketus, modifikuoti esančių paketų nustatymus ir dalintis šiais paketais su kitais vartotojais per „Arch Linux“ vartotojams skirtą programinės įrangos saugyklą (angl. repository).

9. „Puppy Linux“ (www.puppylinux.com)“Puppy“ yra ypatinga „Linux“ distribucija. Ji yra neįtikėtinai maža, tačiau savo savybėmis ir funkcionalumu ne ką nusileidžia likusioms „Linux“ distribucijoms. „Puppy“, skirtingai nuo distribucijų, užsikraunančių iš kompaktinių diskų („Live CD“), įsidiegia ir pasileidžia tiesiai 64Mb dydžio RAM atminties disko. Tai reiškia, kad visa programinė įranga veikia beveik akimirksniu. „Puppy Linux“ gali būti užkraunamas iš ‘Flash’ kortelės ar USB atminties įrenginio, CDROM, ‘Zip’ disko, „LS/120/240 Superdisk“, 2.5” diskelio ir, be abejo, vidinio kompiuterio disko. Ši distribucija kaip pagrindinį operacinės sistemos diską gali naudoti multisesijų režimu suformatuotą CD-R/DVD-R ir išsaugoti sistemos nustatymus tame pačiame CD/DVD darbo pabaigoje, todėl nebūtina naudoti vidinį kompiuterio diską (angl. hard drive).

Žinoma, čia aptartos „Linux“ distribucijos nėra vienintelės visoje rinkoje. Kaip minėjome anksčiau, aktyviai tobulinamų distribucijų yra apie 600-700, tad bene kiekvienas kompiuterių naudotojas ras, iš ko pasirinkti.