Muziejus
CONVERGENT TECHNOLOGIES Workslate
Convergent Technologies Kalifornijoje pristatė Workslate tuo pat metu, kaip ir Tandy Model 100. Workslate naudojo CMOS versiją iš senojo Motorola 6800 procesoriaus ir 16KB RAM. RAM negalėjo būti pridėta. Tai pat buvo įrašymo į kasetes galimybė. Šis kompiuteris turėjo ir spausdintuvo išėjimą.
Pavadinimas: Workslate
Gamintojas: Convergent Technologies
Tipas: Nešiojamas
Kilmės šalis: JAV.
Išleidimo metai: 1982
Gamybos pabaiga: 1984
CPU: Hitachi 6303
RAM: 16 KB
Spalvos: Nespalvotas
——————————————————————————————————————–
ATARI ST BOOK
Po Stacy sekmės, Atari pristatė naują, nešiojamą kompiuterį: ST Book.
Tai buvo labiau žaislas: labia lengvas, ilgas akumuliatoriaus darbas, MIDI prievadas ir etc.
Kietajame diske instaliuota maža Null-Modem programa, skirta duomenų perdavimui. Šis kompiuteris neturėjo vidinio floppy įrenginio, o išorinis floppy buvo keistas ir brangus. Jis naudojo tą patį sujungimo būdą kaip ir Atari HDD (ACSI).
Pavadinimas: ST BOOK
Gamintojas: Atari
Tipas: Nešiojamas
Kilmės šalis: JAV.
Išleidimo metai: 1990
CPU: Motorola MC 68000
Greitis: 8 MHz
RAM: 1 arba 4 MB (be išplėtimo galimybės)
Spalvos: Nespalvotas LCD ekranas
Operacinė sistema: TOS + GEM
——————————————————————————————————————–
Santaka
Lietuviško personalinio kompiuterio „Santaka“ gamybą pradėta 1988 m. Kompiuterį kooperacijos būdu gamino kelios organizacijos. Orientacinė „Santakos” kaina – 700-800 rb. (Kaina didelė, kadangi gaminio serija maža).
„Santakų“ buvo pagaminta tik keli šimtai, tad, deja, parduotuvėse jų nebuvo – jos buvo paskirstytos suinteresuotoms organizacijoms.
Tolesnis lietuviško personalinio kompiuterio likimas buvo neaiškus. Priežastis – dideli organizaciniai sunkumai, iškylantys gaminant prekę. „Santaką” sukūrė ir ruošėsi gaminti entuziastai, atpildas jiems tik moralinis.
Darbo režimas funkciškai suderinamas su personalinio kompiuterio „ZX Spectrum“ darbu (visos „ZX Spectrum“ programos be jokių pakeitimų tinka ir „Santakai“).
Bazinė konfigūracija:
Procesorius: centrinis procesorius, mikroprocesoriaus UA880D bazėje (VDR);
RAM: 16/64 K operatyvinė atmintis (priklausomai nuo konfigūracijos);
Spalvos: spalvotas arba nespalvotas televizorius;
Išėjimai: kasetinis magnetofonas kaip išorinės atminties įrenginys.
Kalbos: Basic kalbos interpretatorius.
Spausdintuvai: spausdinimo įrenginio interfeisas;
Tinklas: vietinis (lokalus) tinklas (keli sujungti į tinklą kompiuteriai naudos vieną atminties įrenginį, spausdintuvą ir pan.);
Kita: manipuliatoriaus (džoistiko) jungtuvas, įvadų ir išvadų lizdai, lanksčių magnetinių diskų komplekto interfeisas, prijungimo prie sisteminės šynos priemonės.
——————————————————————————————————————–
FM Towns II
„FM Towns II“ – tai kompiuterio „FM Towns“ atnaujinimas. Šis kompiuteris galėjo nuskaityti CD, su juose įrašyta vaizdo medžiaga. Garso dydį rodė penki šviesos diodai, o jo reguliavimui buvo naudojami du mygtukai. Kompiuterio grafikos funkcijos labai galingos:
Viename kadre buvo galima vaizduoti iki 800 animacijų (kurių dydis 16×16). Techninės įrangos galimybės buvo ekrano pasukimas ir padidinimas. Naudojant vieną komandą, ekraną buvo galima pasukti bet kokiu kampu.
Tekstai, animacija ir grafika naudojo tris skirtingas tiesioginės kreipties atminties (RAM) sritis. Jos galėjo būti naudojamos ir tuo pačiu metu.
——————————————————————————————————————–
Sharp PC7000
Kompanija „Sharp“ visuomet pasižymėjo tuo, kad gamino techniškai patikimus, tačiau gana keistus kompiuterius. Ši bendrovė ignoravo „pramonės standartus“. Šį įvaizdį sugriovė kompiuteris „PC-7000“. Tai buvo „lunchbox“ nešiojama ir su kompanijos „IBM“ asmeniniais kompiuteriais suderinta sistema. Šio kompiuterio dešinėje pusėje buvo įmontuoti du 5 ¼ colių diskasukiai, kompiuteris turėjo gražų, mėlyną, pakreipiamą ekraną – tai buvo pirmasis pasaulyje „backlit“ LCD ekranas. Sistemą sudarė trys pagrindinės dalys: sisteminis blokas, klaviatūra bei neprivalomas spausdintuvas „CE-700P“. Kai šią sistemą reikėdavo perkelti kitur, klaviatūra ir spausdintuvas būdavo pritvirtinamas prie pagrindinio bloko. Po vienerių metų, t.y. 1986 metais, buvo išleistas kompiuteris „PC-7100“. Šiame kompiuteryje du 5 ¼ colių diskasukius pakeitė 20 Mb kietasis diskas.
——————————————————————————————————————–
AN-FSQ-7
„AN/FSQ-7“ – tai didžiausias kada nors sukurtas kompiuteris. Jį sudarė 2 kompiuteriai „Whirlwind II“, kurie buvo įmontuoti į keturių aukštų pastatą. Kiekvienas kompiuteris palaikė daugiau nei 100 vartotojų. Kompanija „IBM“ kiekvienoje vietoje turėjo apie 60 darbuotojų. Vienas padalinys visą laiką veikė, o kitas buvo parengtyje. Abiejų padalinių vaidmenys numatytais intervalais buvo pakeičiami. Tokiu būdu buvo atliekama diagnostika ir padalinio, esančio parengtyje, priežiūra. Kiekvieną dieną perdegdavo net keletas šimtų lempų, todėl jas pakeičiantys darbuotojai turėjo vežimėlius, prikrautus naujų lempų.
Iki to laiko, kol buvo įdiegtas kompiuteris „SAGE“, 1959 – 1963 metų laikotarpiu turėjęs 22 ar 23 stotis, jis buvo beveik susidėvėjęs. Vėliau jis buvo pritaikytas bombų aptikimui. Nepaisant to, jis veikė iki 1979 metų, kai „ROCC“ („Regional Operations Control Senters“) sistema perėmė jo vietą: naujoje sistemoje buvo naudojami žymiai greitesni kompiuteriai. Viena „SAGE“ stotis veikė net iki 1983 metų. Paskutinis vienetas buvo paaukotas Bostono kompiuterių muziejui, vėliau jis buvo perkeltas į „Moffett Field“, esantį Kalifornijos valstijoje, Mountain View mieste. Nepaisant ribotos karinės vertės, „SAGE“ sistema puikiai veikė kaip oro eismo kontrolės prototipinė sistema. „AN/FSQ-7“ sistemos dar daug metų buvo naudojamos po „SAGE“ išmontavimo.
Kompanijos „IBM“ patirtis, gauta dirbant su šiomis sistemomis, turėjo didelę įtaką vėlesnių kompiuterių sistemų sėkmei bei kompanijos dominavimui didelių kompiuterių rinkoje. Sistema „IBM 7090“ – tai „AN/FSQ-7/8“ versija. Ši sistema turi savo turtingą istoriją. Tai buvo pirmoji daugelio vartotojų APL sistema.
• Pirmoji realiu laiku pagrįsta CRT vartotojo sąsaja;
• Pirmą kartą panaudotas kursorius, norint pasirinkti elementą ekrane;
• Pirmasis plačią teritoriją apimantis modemo ryšys (1300 bps);
• Pirmoji didžiausio veiksnumo sistema, esanti parengtyje;
• Pirmoji orlaivių kontrolės sistema.
——————————————————————————————————————–
IBM 1400LT
Šis gražus, nedidelis nešiojamasis kompiuteris (laptop) yra vienas pirmųjų kompanijos „IBM“ nešiojamųjų kompiuterių, pasižymintis dideliu LCD ekranu (80×25) ir puikiu suderinamumu. Šis kompiuteris turi du 720KB lanksčiųjų diskelių diskasukius ir jame nėra kietojo disko: jis pasikrauna iš vieno diskelio, tuo tarpu kitas naudojamas duomenims ir programoms. Šiame kompiuteryje įmontuotas 8 bitų „NEC V20“ procesorius, yra nespalvotas LCD ekranas, gali būti įmontuotas modemas, matematinis koprocesorius ir standartinės, nuoseklios ir lygiagrečios jungtys. Kompiuteris „1400 LT/FD/HD“ turi specialius LED indikatorius „Caps Lock“, „Num Lock“, „Low Battery“, „Scroll Lock“ ir „Standby Mode“ funkcijoms. Yra ir specialios funkcijos – laikrodis, kalendorius, laukimo režimas ir vidinis garsiakalbis.
Pirmasis „1400“ serijos kompiuteris buvo pavadintas „LT“. „FD“ ir „HD“ modeliai buvo išleisti vėliau, manoma, kad apie 1988 metus. Modelis „FD“ turėjo du 3,5 colių diskasukius, o „HD“ – vieną 3,5 colių diskasukį ir vieną įmontuotą kietąjį diską (20 MB). Egzistuoja vienintelis skirtumas tarp modelių „LT“ ir „FD“: „FD“ turėjo išorinę diskasukio jungtį ir vienintelę vidinę jungtį, skirtą modemui. Dėžės beveik nesiskiria, tačiau „FD“ modelis yra šviesesnis. Modelis „HD“ yra toks pat kaip ir „FD“, tačiau jame antrąjį diskasukį pakeitė 20 MB kietasis diskas. Kompiuteris „LT“ buvo platinamas su „Tandy DOS 3.2003“ arba „3.2004“, o modeliai „FD“ ir „HD“ – su „Tandy DOS 3.3004“.
——————————————————————————————————————–
Oplite
Praėjus beveik 10 metų po to, kai buvo sumanytas „Micral“ – pirmasis pasaulyje kompiuteris su mikroprocesoriumi, André Thi T. Truong prisijungė prie naujos kompanijos „Normerel“, kuriai vadovavo jo senas draugas Jean René Tissot. Per trumpą laiką André Thi T. Truong sukūrė kompiuterį „OPlite“. Tai pirmasis kompiuteris, kurį pagamino kompanija „Normerel“.
Kompiuteris „Oplite“ – tai suderinama sistema, pasižyminti keletu naujų koncepcijų. Dėžėje buvo įmontuotas dvigubas lanksčiųjų diskelių diskasukis bei nuimamas 9 colių įstrižainės ekranas. Standartinės jungtys leido prijungti išorinį spalvotą televizorių, RGB arba mišrų monitorių.
Norėdama padidinti pardavimus, kompanija „Normerel“ susijungė su „Rank Xerox“. Kompiuteris „OPlite“ buvo parduodamas dideliame Prancūzų parduotuvių „Xerox Store“ tinkle, kartu su „Apple“, „Toshiba“ ir kitų gerai žinomų kompanijų kompiuteriais. Vėliau jie įsteigė bendrą kompaniją su bendrove „ADDX Systčmes“: taip buvo suformuota kompanija „ADDX-Normerel“. 1989 metais kompanija prarado daug pinigų ir ją įsigijo „SMT-Goupil“. Galiausiai, 1998 metų liepos mėnesį, bendrovė „Normerel“ buvo uždaryta. Tais pačiais metais buvo uždaryta ir „SMT“.
——————————————————————————————————————–
Z-160
Tai transportuojamas (portable) „PC-XT“ kompiuteris, kurį pagamino kompanija „Zenith“. Jame yra dvigubas 5 ¼ colių diskasukis ir įmontuotas 23 cm įstrižainės monitorius. Šis kompiuteris neįprastas dėl to, jog 2 diskasukiai įmontuoti ant kompiuterio viršaus. Klaviatūra patalpinama virš CRT monitoriaus (jums tereikia ją apsukti taip, kad tarpo mygtukas būtų mašinos viršuje). Ji telpa į angą, esančią virš monitoriaus. Į dešinę nuo dviejų 5,25 colių diskasukių yra tamsus stačiakampis plotas – tai atvira erdvė, skirta klaviatūrai ir maitinimo kabeliui. Kompiuteryje „Z-160“ buvo įmontuota spalvota grafikos plokštė, kuri galėjo būti naudojama išoriniam monitoriui.
——————————————————————————————————————–
Datapoint 2200
1960 metų pabaigoje du „Case Western Reserve“ universiteto profesoriai pasiūlė idėją sukurti programuojamą integrinę grandinę, kurios tikslas – programuojama ir lengvai pritaikoma fizinė sąsaja. Integrinės grandinės projektą mokslininkai siūlė įvairiems gamintojams, tačiau visi jie atmetė šią idėją. Savo atsisakymą jie aiškino tuo, jog lustas buvo specializuotas ir niekada negalės būti plačiai pritaikomas. Tačiau profesoriai nenustojo tikėti šia koncepcija: jie rado kompaniją „Computer Terminal Corporation“ („CTC“), gaminančią pigesnius kompiuterių terminalus. „CTC“ susidomėjo lustu, leidžiančiu pagaminti vieną programuojamą terminalą, galintį valdyti įvairių kompiuterių gamintojų protokolus. „CTC“, norėdama pagaminti šį lustą, sutiko sumokėti dviems lustų gamintojams. Abi įmonės lustų gamybai nusprendė naudoti naują „PMOS“ technologiją. „CTC“ pritarė naujos technologijos naudojimui ir nustatė lusto pagaminimo terminą. Abi kompanijos, turėjusios pagaminti lustus, susidūrė su technologinėmis problemomis ir nesugebėjo lusto pagaminti laiku. Dėl šios priežasties sutartys su šiomis kompanijomis buvo nutrauktos, o „CTC“ šį lustą pagamino naudodama „TTL“ („Transistor–transistor logic“) logiką ir įmontavo jį į terminalą „Datapoint 2200“.
Viena iš lusto gamintojų, kompanija „Texas Instruments“, projektą pamiršo. Tačiau kita įmonė apskaičiavo, kad jie jau įvykdė apie 85 proc. projekto ir nusprendė jį pabaigti ir taip susigrąžinti bent dalį turėtų išlaidų. Lustas buvo pagamintas maždaug po metų. Jis buvo pavadintas „Intel 8008“. Kompanija „Intel“ pradėjo šiuos lustus pardavinėti, vartotojai pasiūlė, kaip juos patobulinti ir galiausiai buvo sukurtas „Intel 8080“.
Tuo tarpu kompanijos „CTC“ pristatytas terminalas „Datapoint 2200“ sulaukė ypač didelės sėkmės: bendrovė vėliau netgi pakeitė pavadinimą ir pasivadino „Datapoint Corporation“. Jie išrado naują technologiją, sujungusią pigius kompiuterius. Ši technologija – tai vietinis tinklas (LAN), kuris iki 1980 metų buvo labai populiarus.
„Datapoint 2200“ – tai pirmasis kompiuteris, turintis mikroprocesorių. Kompiuteryje buvo įmontuotas nedidelis CRT monitorius, klaviatūra ir du kasečių diskai. Kai kompiuteris užsikirsdavo, nebuvo įmanoma nustatyti, kurioje programos vietoje taip nutiko. Dėl to vartotojai turėjo įdėti „O/S“ kasetę ir iš naujo kompiuterį paruošti darbui. Taip pat buvo galima įmontuoti papildomą „Shugart“ 8 mm lanksčiųjų diskelių diskasukį. „Datapoint 2200“ kompiuteris buvo pirmasis komercinis kompiuteris, turintis šį diskasukį. Sistemoje buvo naudojamos „Databus“ ir „Datashare“ programavimo kalbos, programa-interpretatorius bei „RPG II“ kompiliatorius.