Muziejus
Z3
Z3 buvo trečioji mašina, kurią Zuse pagamino tuometinės Vokietijos kariškiams. Pagal veikimo principą tai buvo elektromechaninis dvejetainis skaičiuotuvas, pasižymintis kai kuriomis – nors ir ribotomis – programavimo galimybėmis. Aparatui surinkti buvo panaudota 2000 telefoninių relių, kurių didžioji dalis buvo naudojama kaip atminties įtaisai. Galimybė programuoti kaip tik ir buvo pagrindinis Z3 skirtumas lyginant su ankstesniais analogais. Nežiūrint į tai, kad skaičiavimo pajėgumai dabartiniais mastais buvo daugiau nei kuklūs, ir tai, jog kompiuteris negalėjo atlikti kai kurių bazinių operacijų, Z3 turėjo visus kitus modernių elektroninių skaičiavimo mašinų atributus ir galėjo veikti autonomiškai.
Zuse mašina matmenimis prilygo trims spintoms, dirbo 5,3Hz dažniu ir vartojo 4kW elektros energijos. Pirmasis istorijoje programuojamas kompiuteris buvo naudojamas moksliniame aerodinamikos institute – juo buvo apskaičiuojami flaterio (skrydžio metu atsirandančių lėktuvų sparnų arba uodegos plokštumos vibracijų) parametrai. Šį darbą Z3 darė neilgai. 1943 metais įvykusio Berlyno bombardavimo metu Sąjungininkų aviacija sunaikino kompiuterį. Tai inžinieriaus Zuse nesustabdė, ir jis, remdamasis jau įvaldytais principais, sukūrė tobulesnį skaičiuotuvą Z4. Tiesa, šis aparatas buvo sukonstruotas jau po Antrojo Pasaulinio karo pabaigos.
Išradėjo sūnaus Hursto Zuse žodžiais, atkurdamas Z3 jis norėjo pagerbti 1995 metais mirusio tėvo atminimą – jam praėjusią savaitę būtų sukakę 100 metų. Mokslininkas teigia, jog Z3 replikos buvo kuriamos ir anksčiau, tačiau jo kūrinys yra vienintelė tiksli jo tėvo mašinos kopija. Bendraudamas su žurnalistais, Zuse savo idėją įvardija kaip „beprotišką”: Z3 gamyba jam kainavo tiek, kiek kainuoja limuzinas.
Artimiausiu metu Hurstas žada nusiųsti savo sukonstruotą tikslią istorinio skaičiuotuvo kopiją į Berlyne vyksiančią parodą, po kurios mašina išvyks į ištisą Vokietijos parodų „turnė”.
——————————————————————————————————————–
Motorola Exorset 30
Exorset sukūrė Motorola. Jį norėta pritaikyti MC6809 bei Motorola systems tobulinimui.
Jis turėjo nespalvotą ekraną ir du 5”1/4 floppy įrenginius.
OS buvo XDOS (suderinta su MDOS operacine sistema).
Motorola Exorset-30 turėjo nuostabią grafiką bei gebėjimą kokybiškai atkurti garsą.
Pavadinimas: EXORSET 30
Gamintojas: Motorola
Tipas: Profesionalus kompiuteris
Kilmės šalis: JAV
Išleidimo metai: 1982
CPU: Motorola 6809
RAM: 48 KB
Spalvos: Nespalvotas
Operacinė sistema: XDOS
——————————————————————————————————————–
SCHNEIDER (PHILIPS) MC-810
Tai beveik tas pats Philips VG-8010 kompiuteris.
Šis kompiuteris buvo labai brangus ir neturėjo jokio pasisekimo.
Kaip ir VG-8000, MC-810 buvo sukurtas Prancūzijoje.
Pavadinimas: MC-810
Gamintojas: Schneider (Philips)
Tipas: Namų kompiuteris
Kilmės šalis: Prancūzija
Išleidimo metai: 1984
CPU: Z80A
RAM: 32 kb
Spalvos: 16
PDP-11
PDP-11 yra 16 bitų mini kompiuterių serija, kurią nuo 1970 m. iki 1990-ųjų pardavinėjo Digital Equipment Corporation (DEC), vienas iš programuojamų duomenų procesorių (PDP) serijos produktų. Iš viso buvo parduota apie 600 000 visų modelių PDP-11, todėl tai yra viena sėkmingiausių DEC produktų linijų. Kai kurie ekspertai mano, kad PDP-11 yra populiariausias mini kompiuteris.
PDP-11 į savo instrukcijų rinkinį įtraukė daug naujoviškų funkcijų ir papildomų bendrosios paskirties registrų, kurie palengvino programavimą nei ankstesni PDP serijos modeliai. Be to, naujoviška Unibus sistema leido lengvai prijungti išorinius įrenginius prie sistemos naudojant tiesioginę prieigą prie atminties, atveriant sistemą įvairiems periferiniams įrenginiams. PDP-11 pakeitė PDP-8 daugelyje realaus laiko skaičiavimo programų, nors abi produktų linijos veikė lygiagrečiai daugiau nei 10 metų. Dėl paprasto PDP-11 programavimo jis tapo labai populiarus ir bendrosios paskirties kompiuteriams.
PDP-11 dizainas įkvėpė septintojo dešimtmečio pabaigos mikroprocesorių, įskaitant Intel x86 ir Motorola 68000, dizainą. PDP-11 operacinių sistemų ir kitų skaitmeninės įrangos operacinių sistemų dizaino ypatybės turėjo įtakos operacinės įrangos dizainui. sistemos, tokios kaip CP/M, taigi ir MS-DOS. Pirmoji oficialiai pavadinta Unix versija veikė PDP-11/20 1970 m. Paprastai teigiama, kad C programavimo kalba pasinaudojo keliomis žemo lygio PDP-11 priklausomomis programavimo funkcijomis, nors iš pradžių nebuvo sukurta.
Pastangos išplėsti PDP-11 nuo 16 iki 32 bitų adresavimo paskatino VAX-11 dizainą, kuris dalį pavadinimo perėmė iš PDP-11.
PDP-11 buvo prieinamos kelios operacinės sistemos:
|