Linux terminalas

Linux terminalas – pagrindai

Su terminalu galima daug ką nuveikti. Ištikrųjų tai galima viską padaryti, nes (na bent jau anksčiau) mums įprastas ir patogus GUI tiesiog perduoda komandas tam pačiam terminalui ir visas veiksmas vyksta būtent ten. Šiandien supažindinsiu su pagrindais, reikalingais darbui su terminalu pradžiai.

Visų pirma – navigacija. Tam, kad suprastumėt kaip naviguoti, pirma reikia suprasti Linux struktūrą (kuri skiriasi nuo MS Windows, nors stengiamasi nuo paprasto vartotojo tuos skirtumus kiek įmanoma paslėpti). Linux sistemoje nėra tokių atskirų “bazinių” dalių, kaip skirtingi viena kietojo disko skirsniai (partitions). Čia viskas prasideda nuo vieno taško – root direktorijos “/“. Toje root direktorijoje yra numatyti (default’iniai) aplankai (folder’iai): usr, opt, var, boot, home (kas juose yra galit lengvai google’j susirast). Jų adresas tada yra /usr, /opt, /home. Giliau esantys aplankai atrodo taip: /home/user/dokumentai ir t.t.. Būtent ši vieta (/home/vartotojo_vardas/) vadinama namų direktorija (dar žymima kaip “~” ). Linux sistemose du taškai (..) reiškia aukštesnį aplanką (grįžimą atgal), o vienas taškas (.) – dabartinę direktoriją. Taigi jeigu norite paleisti failą iš dabartinės direktorijos reiktų vesti ./failo_vardas (kiek pastebėjau dabartinėse sistemose tai nebėra būtina, galima vesti tiesiog failo_vardas, tačiau dirbant prie senesnių (ar griežtesnių) distribucijų to gali prireikti).

Paleidus terminalą Jūs esate namų direktorijoj (/home/vartotojo_vardas/). Savo dabartinę vietą galite pasitikrinti įvedę pwd. Pačiai navigacijai naudojame komandą cd (change directory). Pagrindinės komandos:

  • cd aplanko_vardas – einate giliau į nurodytą aplanką (atkreipkit dėmesį, kad prieš aplanko vardą nėra/” );
  • cd .. – grįžtate hierarchija aukštyn (atgal);
  • cd /vieta/kazkokia/konkreti – einate į nurodytą konkrečią direktoriją (pvz.: cd ~).

Pastebėjote kad reikia įvedinėti daug aplankų pavadinimų? Čia į pagalbą ateina TAB mygtukas. Pradėjus rašyti aplanko (ar failo) pavadinimą (didžiosios ir mažosios raidės svarbu!) galima spustelt TAB ir sistema automatiškai užbaigs.

Būnant kažkuriam aplanke norisi matyti jo turinį. Tai galite padaryti su komanda ls (turbūt nuo žodžio list). Tačiau įvedus tiesiog ls rezultatai gan nepatogiai atvaizduojami, aš naudoju ls -l (turbūt nuo long). Tiesa tokiu būdu matote tik reguliarius (ne sisteminius) aplankus ir failus. Jeigu norite matyti visus: ls -A (arba ls -Al).

Apie visas komandas galite pasiskaityti ne vien google’j, bet taip pat ir pačiame terminale. Visos bazinės komandos turi savo puslapius manual’e. Taigi, jei norite pasiskaityti apie ls komandą (kad ir apie visus galimus jos parametrus) įveskite man ls (nutraukti skaitymą galite paspausdami “q” ).

Kitos elementariosios komandos:

  • mkdir pavadinimas – sukuriamas nurodyto pavadinimo naujas aplankas;
  • cp ką_kopijuoti į_kur_kopijuoti – kopijuojamas nurodytas failas į nurodytą direktoriją (pvz.: cp failas.txt giliau/nukopijuotasFailas.txt ; cp * /home/);
  • rm – ištrinti (remove). Atsargiai! Jūsų niekas nebepaklaus ar tikrai norite ištrint, bus pašalinta ir viskas. Todėl geriau naudokite (rm -i), tada sistema paklaus ar tikrai norite tai ištrinti. Jei norite ištrint ne failą, o direktoriją tada naudokite rm -r (arba rm -ir).

Linux sistemose kiekvienas failas (ar direktorija) turi savo leidimus (permissions). Juos galite pamatyti įvesdami ls -l pirmame stulpelyje. Pirmas simbolis nurodo failo tipą (“d” jei direktorija, “-” jei failas; yra ir kitokių tipų, bet nesigilinkim), toliau sekantys trys leidimai root (pagrindiniam vartotojui, administratoriui), toliau trys grupei, dar tolimesni visiems. Yra read (skaityti), write (rašyti) ir execute (paleisti) leidimai. Smarkiai nesigilinant į leidimų tarp root, grupės ir visiems skirtumus, neretai tenka parsisiųstą (ar sukurtą) failą padaryti paleidžiamuoju (executable). Yra įvairių būdų kaip tai padaryti, aš naudoju turbūt paprasčiausią: chmod +x failo_vardas.

Dar vienas svarbus aspektas, kad toli gražu ne visus veiksmus galite atlikti kaip standartinis vartotojas. Neretai tenka “pasiskolinti” root vartotojo privilegijas. Tai galite padaryti su komanda sudo (pvz.: sudo rm sita_faila).

Labai naudinga komanda – aptitude (čia labiau tinka Ubuntu ir Ubuntu based distribucijoms). Ši komanda internete iš šaltinių suranda ir suinstaliuoja Jūsų nurodytą programą (package). Pavyzdžiui norint suinstaliuoti vlc grotuvą visai nebūtina eiti į jų puslapį ir siųstis, galima tiesiog parašyti sudo aptitude install vlc (sudo nes instaliuoti gali tik root vartotojas). Taigi šios komandos struktūra tokia: sudo aptitude install žinomo_package_pavadinimas. Kokretaus package pavadinimą galite sužinoti per paiešką – sudo aptitude search ieškoma_frazė.

Jei susidomėjot, tolimesniam tobulinimuisi reikėtų pasižiūrėti komandas cat, more, less, nano, vienos komandos rezultatų tiesioginį perdavimą kitai komandai (su “|” ).

Pirmą kartą naudojantis atrodo gan keista ir neįprasta, tačiau pripratus su terminalu galima viską atlikti tiksliau, greičiau ir patogiau.