Žmonių vartojamus intelektualinius duomenų apdorojimo sugebėjimus atitinka kompiuterio valdymui skirtos aptarnaujančios programos: operacinė programinė įranga bei taikomoji programinė įranga.
Aptarnaujančios programos:
- padeda tvarkyti atmintyje saugomus duomenis;
- valdo ir kontroliuoja visų dalių darbą;
- organizuoja informacinius procesus.
Dauguma šių programų sudaro vieningą visumą, kuri yra vadinama operacine sistema (OS). Operacinė programinė įranga (sisteminė) – tai programų rinkinys, kuris:
- organizuoja dialogą su vartotoju;
- valdo kompiuterinių dalių darbą, padeda vartotojui palaikyti su jomis ryšį;
- kontroliuoja įvedamą, išvedamą ir saugomą informaciją;
- kuria taikomąją programinę įrangą;
- palaiko procesoriaus darbą.
Įjungus kompiuterį, į elektros tinklą, viskas pradedama trimis žingsniais:
- kreipimasis į operacinės sistemos dalį BIOS (bazinė įvesties ir išvesties programa) pastoviojoje atmintinėje;
- kreipimasis į įkėlą (boot), esančią išorinėje atmintinėje;
- likusios OS dalies kopijavimas iš išorinės atmintinės į operatyvinę atmintinę.
Personalinių kompiuterių operacinių sistemų pvz.: MS-DOS, DR-DOS, WINDOWS’95 (’98), OS/2. Tinklo operacinių sistemų pvz.: Unix, LinUx, Novel, Windows NT.
Operacinės sistemos funkcijas panagrinėkime MS-DOS pavyzdžiu:
MS-DOS sistema susideda iš įkėlos (boot sektoriaus), sisteminių programų Io.sys ir MSdos.sys, komandinės programos command.com, išorinių DOS komandų programų, įrenginių prijungimo prie sisteminio bloko programos ir automatiškai atliekamų komandų bylos.
Įkėla – tai nuoroda, nukreipianti kompiuterio darbą į dvi trumpas MS-DOS programas. Ji yra išorinėje atmintinėje disko nuliniame sektoriuje; nurodo, nuo kurios vietos reikia pradėti toliau kelti operacinę sistemą, perrašo būtinas operacinės sistemos programas į operatyvinę atmintinę ir perduoda joms valdymą.
Sisteminės programos Io.sys ir MSdos.sys yra būtinos, jos perrašomos į operatyvinę atmintinę. Io.sys papildo skaitomoje atmintyje esančią operacinę sistemą, o MS-DOS.sys atlieka įvairius aukštesnio lygio veiksmus.
Command.com – tai programa, užtikrinanti operacinės sistemos ir vartotojo dialogą. Operacinės sistemos lygyje jis vyksta, kai vartotojas pagal tam tikras taisykles įveda komandas. Vidinės komandos aprašytos pačioje command.com.
Išorinės DOS komandų programos – tai dalis komandų, aprašytų atskirose programose, o ne command.com. Jas vykdant, command.com ieško ir organizuoja jų darbą (perrašo jas į operatyvinę atmintį, atlikus veiksmus, grįžta į pradinę būseną, ištrina programą iš atminties). Išorinės programos iš esmės atlieka aptarnaujančio pobūdžio veiksmus.
Įrenginių prijungimo prie sisteminio bloko programa config.sys. Ji leidžia prijungti papildomus įrenginius (pvz. pelę). Jei bylos nėra, kompiuteris pats nustato įtaisus.
Automatiškai atliekamų komandų byla – autoexec.bat. Ji įvykdoma OS krovimosi pabaigoje. Ją sudaro nuorodos, kokiai programai ar programoms turi būti perduotos kompiuterio tolesnis darbo valdymas. Ji nebūtina.
Programoms tvarkyti MS-DOS turi tam tikrą bylų išdėstymo sistemą. Jos esmė ta, kad visos programos įrašomos į tam tikras bylas, o šios savo ruožtu gali būti sudėtos į katalogus. Bylos plėtinys sudaromas iš 3 raidžių ir nusako bylos turinį. Bylos gali būti nekeičiamos (read-only), slaptosios (hidden), sisteminės (system), modifikuotos suspaudžiant (archive). Visose bylose informacija laikoma formatais priklausomai nuo to, kaip ir kokiomis priemonėmis ji buvo sukurta.
Populiariausia šiuo metu naudojama personalinio kompiuterio operacinė sistema yra Windows’95 (‘98). Ji paplito dėl savo patogaus grafinio interfeiso, tačiau ji reikalauja daug operatyvinės bei kieto disko atminties. Priešingai, MS-DOS interfeisas yra nepatogus plačiam vartotojų ratui, tačiau reikalauja minimaliai atminties.
Dažnai prie operacinių sistemų programų grupės priskiriamos programavimo kalbos bei operacinių sistemų apvalkalai (MS-DOS grafinis apvalkalas DOSSHELL, Norton Commander, Pctools, QDos, Windows Explorer bei įvairios Norton Utility programos).