Spam

Tiksliai apibrėžti nepageidaujamų elektroninio pašto žinučių (toliau – spam) sąvoką nėra paprasta, kadangi sutinkama skirtingų to paties reiškinio interpretacijų. Dažniausiai sutinkamas spam apibūdinimas – nepageidaujamos elektroninio pašto (toliau – el. pašto) žinutės, siunčiamos dideliais kiekiais be vartotojų sutikimo. Eiliniam vartotojui tai tiesiog žinutės, kurių nenorima matyti asmeninėje el. pašto dėžutėje. Didžiąją dalį spam srauto sudaro žinutės, siunčiamos komerciniais arba reklaminiais tikslais.

Taip pat aiškiai yra pastebimas ir kenkėjiško pobūdžio spam daugėjimas, kai su el. pašto žinutėmis keliauja ir kompiuteriniai virusai, vadinamieji interneto kirminai bei trojanai. Dažnai tai būna kompiuterinės programos, skenuojančios viruso pažeisto kompiuterio atmintį ir ieškančios el. pašto adresų, kuriais būtų galima persiųsti virusą kitai potencialiai aukai. Taip pat sparčiai plinta laiškai, kurie siunčiami sukčių siekiant išgauti iš aukos vertingą informaciją (angl. phishing). Spam siunčiantys asmenys nori sužinoti slaptažodžius ar kredito kortelių duomenis. Kad atrodytų tikroviškiau, dažnai tokie laiškai melagingai pasirašomi „banko darbuotojų“.

Kodėl siunčiamas spam?

Kad būtų galima pradėti kovoti su spam reiškiniu, visų pirma reikėtų išsiaiškinti priežastį, kodėl kai kurie asmenys siunčia spam. Pagrindinė priežastis yra pinigai, t.y. nauda, kurią gauna spam siuntėjai:

  • Nedidelis pradinis kapitalas. Tereikia įsigyti kompiuterį ir prisijungti prie nebrangaus interneto paslaugų teikėjo bei turėti el. pašto adresų duomenų bazę ir jau galima tapti pilnaverčiu žaidėju šiame versle. Pastebėta, kad tokią duomenų bazę galima įsigyti internete: 20 milijonų adresų kainuoja apytikriai 400 Lt. Papildomai už 110 Lt galima įsigyti programinę įrangą automatizuotam spam siuntimui. Tokios programos gali išsiųsti iki 100 žinučių per minutę.
  • Atskiros el. pašto žinutės išsiuntimo kaina taip pat nedidelė. Paskaičiuota, kad vidutiniškai vienai žinutei išsiųsti tereikia keleto centų. Tokiame versle pradinės investicijos gali atsipirkti jau po penkių dienų, užtenka, jog į 100 000 spam žinučių atsilieptų bent vienas vartotojas.
  • El. pašto architektūra, pagrįsta SMTP (Simple Mail Transfer Protocol) protokolu, yra nesaugi. Siuntėjo adresas (t.y. laukelis „From“) gali būti nesunkiai pakeistas kitu, dėl to spam siuntėjai gali veikti anonimiškai ir išvengti įstatymų numatytų sankcijų.
  • Ir pagaliau daug ką nulemia tas faktas, kad atsiranda žmonių (sudaro apie 3 proc. spam gavėjų), kurie atsiliepia į spam laiškus ir užsisako reklamuojamas prekes ar paslaugas.

Faktai apie spam

Pastaruoju metu su spam susiduria praktiškai kiekvienas el. pašto sistemos vartotojas, nes didžiąją el. pašto srauto dalį sudaro spam laiškai. Tai atima daug laiko namie ir darbe bereikalingai tikrinant ir trinant šiuos nepageidaujamus laiškus, be to, tai smarkiai apkrauna el. pašto sistemas. Dėl to patiriami nuostoliai skaičiuojami milijonais. Plačiau apie spam statistiką

Spam reglamentavimas Lietuvoje

Nors vartotojai ir interneto paslaugų teikėjai gana dažna kritiškai atsiliepia apie spam reglamentuojančią teisinę bazę, Lietuvoje spam reiškinys yra pakankamai aiškiai reglamentuotas.
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 1 dalis nustato, kad naudoti elektroninių ryšių paslaugas tiesioginės rinkodaros tikslais leidžiama tik esant išankstiniam abonento sutikimui. Panašų reglamentavimą dėl spam numato Asmens duomenų teisinės apsaugos bei reklamos įstatymai.

Rekomenduojama

Visiškai išvengti spam laiškų yra sunku – ne visiems priimtina slėpti savo el. pašto adresą, neskelbiant jo internete. Taip pat negalite būti įsitikinęs, kad virusas jo nesužinos iš kolegos ar draugo užkrėsto kompiuterio. Tačiau kovai su spam galite naudoti tam tikras priemones bei pasinaudoti šiais patarimais, padėsiančiais išvengti ar bent jau sumažinti tokių laiškų antplūdį:

  • Naudodamiesi el. pašto paslaugomis, naudokite spam filtravimo bei blokavimo (anti-spam) priemones, kurios yra įdiegtos bei konfigūruojamos pagal jūsų poreikius (laiškų nuo atitinkamų adresatų blokavimas, filtravimas pagal nuorodas ir pan.). Su spam filtrais susipažinti ir juos įsidiegti galite pasinaudoję nuorodomis: Spam Assassin, SpamBouncer, Frontgate MX, Abuse.Net, K9.
  • Jeigu iš vieno konkretaus adreso gaunate labai daug spam, tuomet galite, pasinaudodami savo pašto programos filtru, juos blokuoti ir siųsti tiesiai į šiukšlių dėžę ar į atskirą katalogą. Kai kurios programos (pvz., Microsoft Outlook) atlieka gautų el. laiškų analizę ir gali atlikti spam laiškų filtravimą, pvz., tokius laiškus šalinti arba perkelti į specialų katalogą vėlesnei peržiūrai.
  • Neretai spam laiškai būna suformuoti taip, jog užtenka vien tik neatsargiai peržiūrėti tokią žinutę ir jūsų el. pašto adresas užregistruojamas spam platintojų duomenų bazėse kaip potencialaus reklamos skaitytojo adresas. Tai paskatins juos siųsti dar daugiau spam į jūsų pašto dėžutę. Kad to išvengtumėte, išjunkite HTML formatuotų laiškų peržiūros galimybę.
  • Niekuomet neatidarinėkite bylų, kurios buvo gautos el. paštu (t.y. laiško priedai, dažnai turintys priesagas .exe ar pan.), prieš tai neįsitikinę, kad jos neužkrėstos virusais. Pavyzdžiui, virusas ,,Sobig.F“ plinta, kai atidaromas el. laiško priedas pavadinimu ,,Thank You“ ar ,,Re Details“. Virusu užkrėstas kompiuteris po to automatiškai siunčia užkrėstus laiškus visais aptiktais adresais iš elektroninės adresų knygutės.
  • Jei el. paštas tikrinamas iš bibliotekų, mokymo įstaigų ar kitų viešųjų vietų, užbaigę darbą uždarykite naršyklę. Jei yra galimybė, papildomai reikėtų ištrinti slapukus (cookies), nes pagal slapukus neprašytų žinučių siuntėjai sprendžia apie vartotojų pomėgius (automobiliai, elektroninės prekės, nekilnojamas turtas ir pan.) ir prieš siųsdami vartotojams neprašytas žinutes jas atitinkamai klasifikuoja.
  • Būkite atidūs, registruodamiesi tinklalapiuose. Jeigu internetinis puslapis prašo jūsų užsiregistruoti, būtina įdėmiai perskaityti sąlygas ir įsitikinti, jog žinote, kur registruojatės ir kodėl reikalinga ši informacija. Jeigu rašote komentarus į kažkokį puslapį viešai prieinamuose tinklalapiuose ar el. pašto konferencijose, naudokitės kitu (alternatyviu) elektroniniu adresu arba savo elektroninį adresą užrašykite su „ETA“ (raidėmis) vietoj simbolio @. Tokiu atveju mažėja tikimybė, kad jūsų adresas bus „pavogtas“ (angl. Harvesting) pasitelkus atitinkamas programas.
  • Neatsakinėkite į spam. Bet koks atsakas į tokį laišką, net jei jame bus nurodyta, kad jūs daugiau nepageidaujat gauti spam, nuorodos spustelėjimas ar atsakymas siuntėjui, „Subject” lauke nurodant „Unsubscribe“, tik patvirtins spam platintojui, jog jo laiškas buvo gautas ir peržiūrėtas ir kad šis adresas yra naudojamas, todėl juo toliau galima siųsti spam.
  • Siunčiant laiškus keliems adresatams vienu metu ir rašant visus adresus “To” ar “Cc” adresų grupėje, kiekvieno gavusio laišką, pašto programoje bus matomi visų kitų laiško gavėjų adresai. Tokio laiško gavėjų kompiuteryje esantys ar vėliau atsiradę virusai ar šnipinėjimo programos visus rastus elektroninio pašto adresus gali išnaudoti tolimesniam viruso platinimui ar SPAM laiškų siuntimui.
    Jei nėra būtinybės, kad gavėjai matytų, kam siųstas laiškas, rekomenduojama siunčiant laiškus keliems gavėjams vienu metu, jų adresus rašyti į”Bcc” adresų grupę. “Bcc” grupėje esantys adresai nebus matomi nei kitiems laiško gavėjams nei jų kompiuteriuose esančioms programoms.