Kompiuterių era

Kompiuterių era

Kompiuteris – skaičiavimo mašina. Kompiuteris neturi intelekto, negali priimti savarankiškų sprendimų bei negali daryti klaidų. Įrenginys kiekvieną savo veikimo sekundę atlieka skaičiavimus, kurie pasireiškia darbo atlikimu. Bet dabartinės kartos kompiuteriai naudojami yra ne tik skaičiavimui, bet ir pramogoms, darbui…

Kam ankščiau ir dabar naudojame kompiuterį?

Ankščiau tai buvo tik skaičiavimo mašina, bet maždaug po 40 metų viskas pasikeitė ir tai viskas į gerąją pusę. Šiuolaikiniai kompiuteriai yra pritaikyti ne tik skaičiuoti bet ir su juo mes galime žaisti kompiuterinius žaidimus, kurti grafinius elementus, programuoti programas(žaidimus), rašome įvairius darbus, ieškome informacijos ir daug kitų veiksmų. Tačiau čia tik maža dalelyte ką su juo mes darome. Prieš 25m., beveik niekas apie toki daiktą nebūtų pasvajojęs. O dabar beveik kiekvienas gali turėti kompiuterį. Dauguma be jo negali išsiversti ypač programuotojai, žurnalistai rašantys straipsnius, bei visų sričių mokslininkai. Šiuo metų kompiuteriai vaidina labai didelį vaidmenį mūsų pasaulyje. Kuo tolyn tuo didesnių žingsniu tobulėja kompiuteriai. Ar jūs prieš 5-7m., būtumėte pagalvoję apie HDD 1TB? Nemanau, tai tikrai yra didelis kiekis.

Internetas

Tai yra pats didžiausias globalinis tinklas kuris mums yra tikrai svarbus. Mes surandame informaciją, sklinda greičiau žinios, galime bendrauti per įvairias programas su kitame žemyne esančiais giminaičiais, mokytis nuotolinių būdų ir daug kitų veiksmų galime atlikti. Bet čia žmonės bendraudami gali apsimesti kuo tik nori. Ir čia slypi daug pavojų, ne tik kompiuterinių virusų, bet ir realių žmonių kurie gali atlikti nusikaltimą.

Ant ko stovi internetas? Internetas stovi ant serverių kuriuose yra talpinamos internetinės svetainės. Kiekvienas atskiras serveris turi atskirą IP tai 4 taškais atskirti skaičiai iki 255 IPv4 standarto, bet greitu metu bus pradėtas naudoti IPv6, nes neužtenka IP adresų kiekvienam kompiuteriui. Kiekvienam IP adresui yra priskiriamas domenas trumpas adresas pvz.: *.lt, *.com, *.net ir t.t., bet galime svetaine pasiekti ir per IP adresą tačiau vartotojams domenas patogesnis bet aišku būna ir subdomenų pvz.: *.adresas.lt. Kasdien internetinių svetainių kiekis auga internete. Šiuo metu populiariausia kalba internete yra anglų, tačiau yra prognozuojama, kad kinų kalba aplenks ir ją. Kol kas dauguma internetinių svetainių yra sukurtos su PHP programavimo kalbą.

Programavimo kalbos

Kompiuterinės programos yra kuriamos su programavimo kalbomis, tokiomis kaip C#/C/C++ tai vienos iš galingiausių ir sudėtingiausių programavimo kalbų kuriomis yra kuriamos programos pvz.: operacinės sistemos(OS), antivirusinės, žaidimai ir kt. Bet šiuo metu internetinės svetainės yra kuriamos su kol kas populiariausia programavimo kalba PHP. Bet kai kurie programuotojai ją laiko skriptingo kalba.

Keletas svarbesnių kompiuterio plėtros momentų

1960m. – Išleista pirmoji struktūrizuota, procedūrinė programavimo kalba Algol.

1960m. – Sukurtas pirmasis kompiliatorių generatorius.

1963m. – Sukurta pirmoji pelė.

1965m. – Advanced Research Projects Agency sukūrė paketų komutavimą. Tai leido pradėti kompiuterių tinklų kūrimą. Pirmasis kompiuterių ryšio užmezgimas įvyko 1969 m. lapkričio 21 d. tarp Stanford ir UCLA.

1965m. – Control Data Corporation sukūrė pirmąjį superkompiuterį CDC 6600.

1970m. – Intel firma sukūrė pirmąją RAM mikroschemą. Ji buvo pavadinta 1103 ir turėjo 1 K-bito (1024 bitų) talpą.

1971m. – Ray Tomlinson sukūrė pirmąją programą, kurios pagalba galima buvo persiųsti email pranešimą iš vieno kompiuterio į kitą.

1972m. – Buvo užmegstas pirmasis tarptautinis ARPANET ryšys. ARPANET vėliau tapo Interneto tinklu.

1973m. – Sukurtas Ethernet tinklas, kuris tapo populiariu tinklu, leidžiančiu sujungti asmeninius ir kitus kompiuterius tarpusavyje ir kuris leido šiems kompiuteriams tarpusavyje dalintis duomenimis bei įrenginiais, pavyzdžiui, spausdintuvais. Šiuo būdu tarpusavyje sujungti kompiuteriai sudaro LAN tinklą.

1975m. – Įkurta „Microsoft“ firma.

1979m. – Buvo išrastas kompaktinis diskas.

1983m. – Daugiau nei 10 milijonų kompiuterių naudojosi JAV.

1986m. – Daugiau nei 30 milijonų kompiuterių yra naudojamos JAV.

1985m. – Lapkričio 20 d., „Microsoft“ išleidžia pirmąją operacine sistema „Windows 1.0“. Nebereikia įvedinėti MS DOS komandų.

1975 – dabartis. – „Microsoft“ operacinės sistema „Windows“ yra populiariausia pasaulyje.

Kompiuteriuose tykantis pavojai

Virusas – save platinti sugebanti kompiuterio programa. Griežtai apibrėžiant, – kompiuterio programą, kuri dauginasi, prikabindama savo kodą prie kitų kompiuterio programų arba dokumentų. Iš to kilęs ir šių programų pavadinimas, nes biologijoje virusai plinta įsiskverbdami į organizmų ląsteles. Bendresniu požiūriu virusams priskiriami ir kirminai – kompiuterių tinkluose besidauginančios programos.

TOP3 daugiausia padare žalos virusai:

Code Red (2001)

Apytiksliai nuostoliai $ 2.6 bilijonai.

Tinklo kirminas Code Red, besinaudodamas web serverio Microsoft IIS saugumo spraga, internete pradėjo intensyviai plisti 2001 m. liepos 13 d. Įdomiausia, jog Microsoft kompanija liepos viduryje išleido atnaujinimus, panaikinančius saugumo spragą, tačiau tai viruso nesustabdė. Kinijoje sukurtas virusas suprogramuotas maksimaliai žalai – jis aktyviai ieškojo kitų pažeidžiamų sistemų ir taip stengėsi užkrėsti maksimalų kiekį serverių. Nustatytą dieną turėjo prasidėti didžiulė DOS ataka pagal nurodytus IP adresus, į kuriuos įtraukti buvo ir JAV vyriausybės kompiuteriai. Mažiau nei per savaitę virusas užkrėtė apie 400 tūkst. serverių.

ILOVEYOU (2000)

Apytiksliai nuostoliai $10-15 mlrd.

Taip pat žinomas kaip Loveletter ir The Love Bug. Šis Visual Basic kalba parašytas skriptas nusitaikė į vieną iš pagrindinių žmogiškų savybių: norą būti mylimam. Pirmą kartą virusas aptiktas Hongonge 2000 m gegužės 3 dieną. Programa plito elektroniniu paštu – laiško pavadinimas skambėjo “Aš tave myliu”, o viduje prisegtas priedas su dvigubu plėtiniu .txt.vbs. Virusas plito taip pat, kaip ir Melissa – išsiuntinėdavo savo kopijas adresatams, įrašytiems į Microsoft Outlook adresų knygą. Užkrėstame kompiuteryje programa surasdavo vartotojų loginus ir slaptažodžius ir juos išsiųsdavo viruso kūrėjui. Tarp kitko, viruso autorius buvo surastas – tai buvo Filipinų pilietis. Tačiau jis taip ir nebuvo nubaustas, nes Filipinų įstatymai nenumatė atsakomybės už tokio pobūdžio nusikaltimus.

Sobig.F (2003)

Apytiksliai nuostoliai $ 5-10 mlrd., daugiau nei 1 mln užkrėstų kompiuterių visame pasaulyje.

Sobig viruso epidemija prasidėjo iškart po Blaster viruso atakų. Rugpjūčio mėnuo tapo labiau sunkesniu tiek antivirusinėms kompanijoms, tiek ir paprastiems kompiuterių naudotojams. Modifikacija Sobig.F buvo labiausiai pavojinga. Internete ji pasirodė rugpjūčio 19 d. ir iš kart sumušė visus rekordus (vėliau ją aplenkė MyDoom) – per 24 val. užkrėsti daugiau nei 1 mln. kompiuterių. Virusas plito tradiciniu keliu – elektroniniu paštu per prisegtą priedą. Šiuo atveju priedai turėjo plėtinį .pif. Įdomiausia, jog 2003 m. rugsėjo 10 d. virusas pats deziaktyvavosi ir daugiau nekėlė jokio pavojaus. Nežiūrint to, Microsoft paskelbė $250 tūkst. premiją už autoriaus galvą, tačiau kol kas jo dar niekas nerado.